- gvintauninkas
- ×gvintauniñkas (-nỹkas) (l. gwintownik) sm. (2) 1. Alv sraigtas, kuriuo priveržiama ratelio ritė: Pagedo gvintaunỹkas – nesuka ir neveržia špūlios Dkš. 2. Vv prietaisas, kuriuo gvintus (sriegius) užpjauna, sriegpjovė, gvintrėžis: Muterkai su gvintauninku padaryk gvintus Grk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
